Pakilęs kraujo spaudimas (Hipertenzija): priežastys, pasekmės ir efektyvūs sprendimai

Įvadas

Pakilęs kraujo spaudimas, mediciniškai vadinamas arterine hipertenzija, yra būklė, kai širdies sukuriamas slėgis kraujagyslėse nuolat viršija rekomenduojamas reikšmes. Ši būklė yra viena pavojingiausių dėl to, kad dažnai neturi jokių išorinių požymių, tačiau gali sukelti rimtas pasekmes įvairioms organizmo sistemoms.

Hipertenzija dažnai vadinama „nebyliąja žudike”, nes ilgą laiką gali vystytis be jokių simptomų. Daugelis žmonių nežino, kad serga šia liga, kol ji nepasiekia pažengusios stadijos arba nesukelia komplikacijų. Todėl ypač svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą ir imtis prevencinių priemonių.

Kas yra arterinė hipertenzija?

Arterinė hipertenzija (AH) – tai ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Mediciniškai hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis yra 140/90 mmHg ir didesnis.

Sistolinis (viršutinis) spaudimas parodo jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles širdies susitraukimo metu. Diastolinis (apatinis) spaudimas parodo slėgį kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų, kai širdis ilsisi.

Modernioje visuomenėje arterinio spaudimo padidėjimas tampa vis aktualesne problema – statistiškai, maždaug trečdalis suaugusiųjų susiduria su nuolat ar periodiškai padidėjusiu arteriniu spaudimu. Hipertenzija yra klastinga liga, nes dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali nežinoti apie savo būklę, kol neatsiranda komplikacijų.

Padidėjusio arterinio spaudimo reikšmės

Arterinio spaudimo vertės nustatomos matuojant du skirtingus parametrus:

Parametras	Reikšmė	Kas vyksta organizme
Viršutinė reikšmė	Vertė, išmatuota širdies susitraukimo metu	Rodo spaudimą, kai širdis išstumia kraują į arterinę sistemą
Apatinė reikšmė	Vertė, išmatuota širdies atsipalaidavimo metu	Rodo bazinį slėgį kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų

Arterinio spaudimo vertės klasifikuojamos taip:

Kategorija	Viršutinė reikšmė (mm Hg)	Apatinė reikšmė (mm Hg)
Optimalus	<120	<80
Normalus	120-129	80-84
Aukštas normalus	130-139	85-89
I° padidėjęs	140-159	90-99
II° padidėjęs	160-179	100-109
III° padidėjęs	≥180	≥110
Izoliuotas sistolinis	≥140	<90

Hipertenzijos tipai

Hipertenzija skirstoma į du pagrindinius tipus: pirminę ir antrinę.

Pirminė hipertenzija

Pirminė hipertenzija yra dažniausiai pasitaikantis tipas, sudarantis apie 90% visų hipertenzijos atvejų:

• Tikslios priežastys nėra žinomos
• Gali būti susijusi su genetiniu polinkiu ir kitais vidiniais organizmo sistemų bei organų veiklos sutrikimais
• Paprastai vystosi palaipsniui ir pirmuosius 15–20 metų gali būti besimptomė
• Vėliau gali sukelti kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją ir retinopatiją, kraujagyslių pažaidas

Antrinė hipertenzija

Antrinė hipertenzija yra rečiau pasitaikantis tipas (apie 10% atvejų) ir turi aiškiai nustatomas priežastis:

• Obstrukcinė miego apnėja
• Aortos koarktacija
• Inkstų parenchimos ligos
• Inkstų arterijų stenozė
• Feochromocitoma
• Pirminis aldosteronizmas
• Kušingo sindromas
• Skydliaukės problemos
• Ilgai vartojami kai kurie vaistai (peršalimo gydymui, skausmo malšinimui, kontraceptinės tabletės ir kt.)

Hipertenzijos rizikos veiksniai

Pakilusio kraujo spaudimo rizikos veiksnius galima skirstyti į įgytus (kuriuos galima kontroliuoti) ir įgimtus (kurių pakeisti negalima). Hipertenzinė liga dažniausiai atsiranda dėl skirtingų faktorių visumos.

Įgimti rizikos veiksniai:

• Genetinis polinkis
• Amžius (vyrai virš 45 m., moterys virš 55 m.)
• Vyriška lytis
• Ankstyva širdies ir kraujagyslių ligų anamnezė šeimoje
• Etninis paveldimumas: kai kuriose etninėse grupėse padidėjusio spaudimo rizika yra didesnė

Įgyti rizikos veiksniai:

• Padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas
• Inkstų sutrikimai (hormonų pokyčiai, natrio išskyrimo sutrikimai)
• Endotelio patologijos
• Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka
• Rūkymas
• Gausus alkoholio vartojimas
• Riebus ir daug druskos turintis maistas
• Padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje
• Cukrinis diabetas
• Sutrikusi gliukozės apykaita
• Stresas
• Depresija ir socialinė izoliacija
• Aterosklerozinės kilmės kraujagyslių ligos
• Padidėjęs kraujo krešumas ir klampumas
• Psichikos sveikatos sutrikimai

Hipertenzijos simptomai

Arterinė hipertenzija dažniausiai neturi jokių simptomų, todėl ją dažnai vadina „nebyliąja žudike”. Dauguma žmonių gali turėti padidėjusį kraujospūdį daugelį metų nejausdami jokių simptomų.

Kai simptomai vis dėlto pasireiškia, tai paprastai būna šie požymiai:

• Rytinis diskomfortas galvos srityje, ypač pakaušyje
• Prakaitavimas
• Nerimas
• Miego problemos
• Episodinis ūžimas ausyse
• Akių kraujagyslių pokyčiai ir regėjimo momentiniai sutrikimai
• Karščio pojūtis, ypač veido srityje
• Epizodinis apsunkinta kvėpavimas
• Padidėjęs dirglumas
• Fizinio pajėgumo sumažėjimas
• Netolygus širdies ritmas

Hipertenzinės krizės simptomai

Kai kraujospūdis staiga pakyla iki pavojingai aukšto lygio (viršija 180/120 mmHg), tai vadinama hipertenzine krize. Šios būklės metu gali pasireikšti:

• Stiprus galvos skausmas
• Kraujavimas iš nosies
• Dusulys
• Traukuliai
• Sąmonės sutrikimai
• Pykinimas, vėmimas
• Skausmas krūtinėje
• Išsipūtusios kaklo kraujagyslės
• Jutimų sutrikimai
• Laikinas aklumas
• Širdies plakimas

Pažymėtina, kad kraujospūdžiui kylant palengva, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės adaptuojasi. Tačiau staigaus kraujospūdžio padidėjimo metu gali būti juntami negalavimai: galvos svaigimas, galvos skausmas, nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, dusulys, kūno drebulys, tirpimas, regos sutrikimai.

Galimos aukšto kraujo spaudimo komplikacijos

Negydant aukšto kraujo spaudimo, didžiausias krūvis tenka širdžiai. Ilgainiui padidėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika, gali atsirasti ritmo sutrikimų, stenokardija, infarkto grėsmė.

Ilgalaikis arterinio spaudimo padidėjimas gali sukelti šias komplikacijas:

Pažeidžiama sistema	Galimos pasekmės
Širdies ir kraujagyslių	• Širdies koronarinė liga<br>• Miokardo infarktas<br>• Krūtinės angina<br>• Aortos aneurizma arba atsisluoksniavimas<br>• Širdies nepakankamumas<br>• Prieširdžių virpėjimas<br>• Staigi mirtis
Smegenys	• Smegenų aterosklerozė<br>• Insultas<br>• Blogėjanti smegenų kraujotaka<br>• Atminties ir mąstymo sutrikimai<br>• Kraujagyslinė encefalopatija
Inkstai	• Inkstų kraujagyslių aterosklerozė<br>• Inkstų nepakankamumas<br>• Baltymo išsiskyrimas su šlapimu
Akys	• Hipertenzinė retinopatija<br>• Tinklainės kraujagyslių pažeidimai<br>• Regėjimo aštrumo sumažėjimas
Kita	• Periferinių kraujagyslių liga

Pabrėžtina, kad negydant pirminės hipertenzijos, didelė dalis žmonių miršta dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, insulto ar inkstų funkcijos nepakankamumo.

Hipertenzijos diagnostika

Arterinė hipertenzija diagnozuojama atliekant daugkartinius kraujo spaudimo matavimus tiek pas gydytoją, tiek namuose. Kraujo spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) ir užrašomas dviem skaičiais, nurodančiais sistolinį ir diastolinį spaudimą.

Kraujo spaudimo kategorijos

Kategorija	Sistolinis (mmHg)	Diastolinis (mmHg)
Optimalus	< 120	< 80
Normalus	120-129	80-84
Aukštas normalus	130-139	85-89
1 laipsnio hipertenzija	140-159	90-99
2 laipsnio hipertenzija	160-179	100-109
3 laipsnio hipertenzija	≥ 180	≥ 110
Izoliuota sistolinė hipertenzija	≥ 140	< 90

Diagnostiniai metodai

Diagnozavus bet kokio tipo aukštą kraujospūdį, tikrinama medicininė istorija ir rekomenduojami tyrimai:

• Ambulatoriniai matavimai
  • Ofisinis matavimas – gydymo įstaigoje, profesionalių sveikatos priežiūros specialistų
  • Savikontrolė namuose – pacientas matuojasi spaudimą pats
  • 24 valandų monitoravimas – automatiniai matavimai dienos ir nakties metu
• Laboratoriniai tyrimai
  • Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, elektrolitai, gliukozė
  • Šlapimo tyrimai – baltymas, eritrocitai
  • Cholesterolio profilis – bendras cholesterolis, MTL, DTL, trigliceridai
• Instrumentiniai tyrimai
  • Elektrokardiograma (EKG) – vertinama širdies būklė
  • Echokardiografija (širdies echoskopija) – tikslesniam širdies struktūros įvertinimui
  • Kraujagyslių tyrimas ultragarsu
  • Akių dugno tyrimas – vertinamos akių kraujagyslės

Teisingas kraujo spaudimo matavimas namuose

Reguliarus kraujo spaudimo matavimas namuose yra labai svarbus norint atmesti „baltojo chalato hipertenziją” (kai spaudimas padidėja tik medicinos įstaigoje) ir „slaptąją hipertenziją” (kai spaudimas normalus medicinos įstaigoje, bet padidėjęs namie).

Taisyklės teisingam matavimui:

• Aplinka: tyla, tinkama temperatūra
• Prieš matavimą: nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti, nesportuoti 30 min. prieš
• Pasiruošimas: 3-5 min. pailsėti sėdint
• Matavimas: atlikti 2 matavimus su 1 min. pertrauka nekalbant
• Kūno padėtis: tinkama sėdima padėtis, atremta nugara, rankos atremtos širdies lygyje
• Įranga: tinkamo dydžio manžetė

Efektyvios arterinio spaudimo normalizavimo strategijos

Nefarmakologinės priemonės

Mitybos koregavimas

• MIND dieta (Viduržemio jūros ir DASH dietos kombinacija):
  • Ribotas natrio kiekis (ne daugiau 5g druskos per dieną)
  • Daug šviežių daržovių ir vaisių
  • Pilnagrūdžiai produktai
  • Baltymų šaltiniai: ankštiniai, paukštiena, žuvis
  • Sveiki riebalai: alyvuogių aliejus, riešutai, avokadai

Aktyvumo didinimas

• Aerobinės treniruotės:
  • Spartus ėjimas
  • Plaukimas
  • Važiavimas dviračiu
  • Šokiai
• Jėgos treniruotės:
  • Lengvi svoriai
  • Treniruotės su kūno svoriu
  • Treniruotės su pasipriešinimu
• Lankstumo ir atsipalaidavimo pratimai:
  • Tai Chi
  • Joga
  • Kvėpavimo technikos

Psichologinis aspektas

• Streso valdymo technikos:
  • Sąmoningumo pratybos
  • Atsipalaidavimo metodikos
  • Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos
  • Psichologinis konsultavimas

Farmakologinės priemonės

Jei nefarmakologinės strategijos neduoda pakankamų rezultatų, gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą:

Vaistų grupė	Veikimo principas	Pastabos
AKF inhibitoriai	Slopina fermento, sukeliančio kraujagyslių susiaurėjimą, veikimą	Dažnai skiriami kaip pirmo pasirinkimo vaistai
Angiotenzino receptorių blokatoriai	Blokuoja angiotenzino (kraujagyslių susiaurėjimą sukeliančios medžiagos) poveikį	Gerai toleruojami dauguma pacientų
Kalcio kanalų blokatoriai	Atpalaiduoja kraujagyslių sieneles	Efektyvūs vyresnio amžiaus žmonėms
Beta blokatoriai	Mažina širdies susitraukimų dažnį ir jėgą	Dažnai derinami su kitais vaistais
Diuretikai	Didina skysčių išsiskyrimą per inkstus	Padeda sumažinti cirkuliuojančio kraujo tūrį
Kalcio kanalų blokatoriai	Atpalaiduoja kraujagyslių sieneles	Efektyvūs vyresnio amžiaus žmonėms
Beta blokatoriai	Mažina širdies susitraukimų dažnį ir jėgą	Dažnai derinami su kitais vaistais
Diuretikai	Didina skysčių išsiskyrimą per inkstus	Padeda sumažinti cirkuliuojančio kraujo tūrį

Kada padidėjusį kraujo spaudimą kontroliuoti padeda streso valdymas?

Stresas gali daryti didelę įtaką kraujo spaudimui. Neigiamos emocijos ir stresas gali netiesiogiai didinti kraujo spaudimą, paskatindamos nesveiką elgseną:

• Rūkymą
• Persivalgymą
• Fizinio aktyvumo stoką
• Vaistų nevartojimą
• Alkoholio vartojimą

Tiesioginis streso poveikis kūnui:

• Sutrikęs miegas
• Galvos skausmai
• Padidėjęs adrenalino išsiskyrimas
• Laikinas kraujo spaudimo padidėjimas

Simptomai, kurie gali atsirasti dėl padidėjusio kraujo spaudimo, susijusio su stresu:

• Kraujavimas iš nosies
• Nuovargis
• Sumišimas
• Regėjimo problemos
• Krūtinės skausmas
• Dusulys
• Nereguliarus širdies plakimas

Kai kuriais atvejais, atmetus somatines patologijas ir išbandžius vaistus, paaiškėja, kad kraujospūdį ir simptomus lemia būtent stresas. Tokiais atvejais streso valdymo technikos gali būti labai veiksmingos kontroliuojant kraujo spaudimą.

Streso valdymo būdai:

• Reguliarus fizinis aktyvumas:
  • Aerobiniai pratimai (ėjimas, bėgimas, plaukimas)
  • Jėgos pratimai 2-3 kartus per savaitę
• Socialinis palaikymas:
  • Leidimas laiko su šeima ir draugais
  • Dalyvavimas bendruomenės veiklose
• Miego higiena:
  • 7–9 val. kokybiško miego per naktį
  • Reguliarus miego režimas
• Pozityvus mąstymas:
  • Dėkingumo praktikos
  • Sąmoningas pozityvių aspektų pastebėjimas
• Atsipalaidavimo technikos:
  • Gilus kvėpavimas
  • Progresyvi raumenų relaksacija
  • Meditacija, mindfulness
• Mėgstamos veiklos:
  • Hobiai
  • Kūrybinė veikla
  • Gamtos terapija

Jei streso valdymo priemonės nepadeda, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie gali pasiūlyti papildomą pagalbą.

Kokius namų matuoklius rinktis?

Matuoklio tipas	Tinkamiausias naudotojas	Privalumai
Automatinis žastinis	Daugumai žmonių	Tikslus, paprastas naudoti, daugelis modelių turi atmintį
Pusiau automatinis	Technikoje nusimanantys	Ekonomiškesnis, mažiau priklauso nuo baterijų
Riešinis	Keliaujantys, turintys antsvorio	Kompaktiškas, patogu naudoti

Normalus kraujo spaudimas pagal amžių

Normalaus kraujo spaudimo diapazonai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Štai pagrindinės normos skirtingoms amžiaus grupėms:

• Vaikų kraujo spaudimas (iki 12 metų):
  • Sistolinis: 90–110 mmHg
  • Diastolinis: 55–75 mmHg
• Paauglių kraujo spaudimas (apie 13 metų):
  • Sistolinis: 100–120 mmHg
  • Diastolinis: 60–80 mmHg
• Suaugusiųjų kraujo spaudimas:
  • Optimalus: < 120/80 mmHg
  • Hipertenzija: ≥ 140/90 mmHg
• Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas:
  • Dažnai norma laikoma 130–140/70–90 mmHg, bet geriausia siekti suaugusiųjų normų

Kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi lemia šie faktoriai:

• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė dažnai rodo polinkį į aukštą kraujo spaudimą
• Gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, streso lygis
• Ligos: cukrinis diabetas, inkstų ligos, hormonų disbalansas
• Kraujagyslių elastingumo mažėjimas: natūralus senėjimo procesas lemia kraujagyslių standėjimą

Kada kreiptis į gydytoją?

Reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir sekti rodiklius yra labai svarbu. Normalus kraujo spaudimas turėtų būti mažesnis nei 140/90 mmHg.

Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:

• Kelis kartus išmatuotas kraujo spaudimas yra didesnis nei 140/90 mmHg
• Staiga pasireiškia aukšto kraujospūdžio simptomai
• Jaučiate galvos skausmą, ypač pakaušyje
• Pastebite regėjimo pokyčius ar dvejinimąsi akyse
• Jaučiate dusulį ar krūtinės skausmą
• Jaučiate pastovų nuovargį
• Pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas

Labai svarbu kreiptis į gydytoją, net jei jaučiatės gerai – tai padės įvertinti rizikos veiksnius ir išvengti komplikacijų ateityje.

Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei:

• Kraujo spaudimas viršija 180/120 mmHg
• Kartu su aukštu kraujospūdžiu jaučiate stiprų galvos skausmą
• Jaučiate krūtinės skausmą ar dusulį
• Pastebite kalbos sutrikimus ar veido asimetriją
• Jaučiate staigų regėjimo sutrikimą
• Jaučiate pusiausvyros praradimą ar koordinacijos sutrikimus

Apibendrinimas

Pakilęs kraujo spaudimas (hipertenzija) yra rimta sveikatos problema, kuri dažnai vystosi be aiškių simptomų, tačiau gali sukelti pavojingas komplikacijas. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti:

• Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg
• Hipertenzija gali ilgą laiką būti besimptomė, todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą
• Aukšto kraujo spaudimo rizikos veiksnius galima suskirstyti į tuos, kuriuos galime kontroliuoti (mityba, fizinis aktyvumas, stresas) ir tų, kurių pakeisti negalime (genetika, amžius)
• Negydoma hipertenzija gali sukelti rimtas komplikacijas: širdies ligas, insultą, inkstų nepakankamumą
• Hipertenzijos gydymas apima tiek gyvenimo būdo pokyčius, tiek medikamentinį gydymą

Reguliarus kraujo spaudimo matavimas, sveiko gyvenimo būdo laikymasis ir savalaikis kreipimasis į gydytoją yra pagrindiniai žingsniai siekiant kontroliuoti kraujo spaudimą ir išvengti komplikacijų. Atminkite – hipertenzija yra kontroliuojama, bet nepagydoma būklė, todėl labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir nuolat stebėti savo būklę.

Svarbu: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Visada pasitarkite su gydytoju dėl savo sveikatos.

Pastaba: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik švietimo tikslais ir nėra medicininė konsultacija. Prieš bandant bet kokius metodus, būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.